- apdiržimas
- apdiržìmas sm. (2) 1. KII365 → 1 apdiržti 1: Bjaurus apdiržìmas tų ropučių: musėt par daug rūgštimo į tus burokus įpyliau Grg. 2. → 1 apdiržti 3: Apdiržìmas (nejautrumas) vaiko, kad lupk nelupk – vis tiek jis savo Grž. Ale iš to pasidaro širdies apdiržimas, atšalimas Kel1865,65. \ diržimas; apdiržimas; sudiržimas
Dictionary of the Lithuanian Language.